Shaya Bains
Ar jūs kada nors esate prašę Šventosios Dvasios ko nors jus išmokyti, o paskui greitai suvokėte, kad paprašėte daugiau, negu tikėjotės gauti?
Taip prieš kelis metus atsitiko man, kai aš paprašiau Dvasios atskleisti, kas yra išdidumas. Aš taip pat prašiau Viešpaties, kad Jis demaskuotų mano išdidumą tokiose sferose, kuriose aš jo nepastebėdavau. Viskas prasidėjo nuo to, kai vieną dieną aš mąsčiau apie save ir skaičiau elektroninę knygą. Savo dvasioje aš išgirdau, jog dėl išdidumo turiu problemą.
Aš buvau suglumusi. Dėl išdidumo? Viešpatie, kokiu būdu?
Tuo metu aš visuomet vertinau išdidumą kaip per didelį savęs aukštinimą – kaip tam tikros rūšies pasipūtimą. Jeigu tada kas nors būtų manęs paklausęs, ar aš turiu problemų dėl išdidumo, remdamasi savo nuomone, aš būčiau atsakiusi: „Ne“. Tačiau Viešpats man atskleidė, jog aš rūpinausi tuo, ką apie mane pagalvos kiti. Ir aš tam rūpesčiui leidau pasidaryti svarbesniu, negu ieškoti Viešpaties ir Jo valios konkrečioje situacijoje, su kuria susiduriu savo gyvenime. Ir tai buvo išdidumo forma.
Aš to nepripažinau kaip išdidumo, nes tai nebuvo viena iš akivaizdžių išdidumo formų. Ji buvo užmaskuota. Atvirai kalbant, kai Jis man tai atskleidė, buvo nemalonu. Tačiau aš buvau labai dėkinga, jog Dievas mane per stipriai myli, kad leistų, jog tai būtų man kliūtis. Kaip tik tuo laiku aš atgailavau (pakeičiau savo nuomonę ir nuo šios nuodėmės nusisukau) ir nusprendžiau išnagrinėti situaciją Jo būdu. O taip pat paprašiau Šventosios Dvasios, kad atskleistų man įvairias išdidumo vingrybes kaskart, kai jis ims kelti savo bjaurią galvą.
Ir iš tiesų Jis išpildė mano prašymą. Per kitas kelias savaites Šventoji Dvasia arba nurodė situaciją, kurioje aš buvau išdidi, arba atskleidė man, kai kas nors kitas, kurį aš stebėjau arba su kuriuos aš bendravau, būdavo išdidus. Išdidumas turi labai daug sluoksnių, ir visų jų esmė - kad aš būčiau centre ir susitelkčiau ties savimi, vietoje to, kad centre būtų Kristus, ir aš susitelkčiau ties Juo. Štai keli užmaskuoto išdidumo pavyzdžiai:
Nedrąsumas
Ar jūs kada nors esate nusprendę nepasisakyti prieš auditoriją dėl ko nors, dėl ko jautėte Dievo vedimą pasisakyti? Aš esu buvusi tokiose situacijose. Taip greičiausiai atsitikdavo dėl baimės, tačiau baimės priežastis yra rūpestis tuo, kaip jus supras kiti, kai jūs pasisakysite. Raštas mus įkvepia, kad būtume stiprūs ir drąsūs, ir palaikomi Šventosios Dvasios mes turime būti drąsūs kaip liūtai.
Darbų atidėliojimas
Nelaukta išdidumo forma yra darbų atidėliojimas vėlesniam laikui. Kai mes kažką atidėliojame, tai dažnai susieta su jausmais, kurie supa gvildenamą užduotį. Mes leidžiame šiems jausmams valdyti mūsų motyvaciją veikti net tuomet, kai yra skubus reikalas. Savo širdyje mes turime patikrinti priežastis, dėl kurių delsiame, ir jeigu jos nėra sutelktos į Kristų, mums būtina šioje situacijoje atnaujinti savo protą ir atlikti atitinkamą veiksmą.
Veidmainystė
Dažnai mes prieš kitus žmones užsidedame gerumo kaukę, net ir tada, kai mūsų viduje yra visiška netvarka. Kai kurie ginčijasi, ką reiškia stovėti tikėjime: „Apsimetinėk, kol tau pavyks“. Ir nors nėra jokio reikalo su kitais dalintis savo kovų smulkmenomis, mūsų gyvenime yra žmonių, su kuriais galime ir privalome būti nuoširdūs.
Savarankiškumas
Savarankiškumas gali jus privesti prie to, kad jūs imsite atsisakinėti pagalbos ir viską bandysite daryti patys. Daugeliui tai yra sudėtingas dalykas, ir daugelyje situacijų šioje srityje aš taip pat jaučiuosi kalta. Kai jums reikalinga pagalba, gaukite ją ir to nesivaržykite! Jeigu jūs anksčiau nusvilote, tikriausiai nuogąstaujate, kad tai pasikartos. Tačiau neleiskite blogai patirčiai sukurti nepriklausomybės dvasios, kuri sako: „Man nieko nereikia ir nereikia niekieno pagalbos“ arba „Aš tai galiu padaryti pati“, net tais atvejais, kai jums būtina kitų pagalba – kaip asmeniniame gyvenime, taip ir jūsų profesijoje.
Susirūpinimas
Jeigu atvirai, tai yra priežastis, dėl kurios Viešpats toliau darbuojasi su manimi. Dažnai mes esame labai užimti arba susirūpinę mūsų gyvenime vykstančiais dalykais. Tokiais momentais lengva praleisti tai, ką jums nori parodyti Viešpats. Arba praleisti galimybę padaryti įtaką kitų žmonių gyvenimuose, ne vien tik tų, kurie jus supa, bet ir visiškai nepažįstamų žmonių. Kai mes mažiau užimti ir atitrūkę, mes galime likti labiau susitelkę ties Kristumi, ir suprasti, ką Jis daro.
Viskas, ką mes turime norėti suprasti, nes Dievo Žodis mums sako, kad Jis niekina išdidumą! Štai kelios eilutės, kaip šia tema kalba Biblija:
„Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje; nors ir susijungtų, jie neišvengs bausmės.“ (Pat 16, 5)
„Kad nepasididžiuotum ir neužmirštum Viešpaties, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto, iš vergijos namų.“ (Įst 8, 14)
„Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.“ (Pat 18, 12)
Aš esu tikra, jog egzistuoja ir kitos išdidumo vingrybės, kurių aš neaptariau, ir tikriausiai apie jas dar sužinosiu savo gyvenime. Tačiau aš skatinu jus veikti iš anksto ir nelaukti, kai Viešpats pertrauks jus, skaitančius knygą, kaip Jis padarė su manimi. Prašykite, kad Viešpats parodytų jums sferas, kuriose jūs esate išdidūs, kad jūs galėtumėte atgailauti ir judėti pirmyn tvirtai žinodami, jog priešas daugiau nebegali to panaudoti prieš jus, norėdamas sulaikyti jus pereiti į kitą lygmenį.
Comments