Kirsten Holmberg
„Mylėkite juos kaip patys save, nes ir jūs buvote ateiviai Egipto žemėje.“ (Kun 19, 34)
Karena, vidurinės mokyklos mokytoja, sugalvojo priemonę, kad išmokytų savo mokinius geriau suprasti vienas kitą. Mokiniai anonimiškai užrašo ant lapelių savo „emocinį bagažą“, o paskui tuos lapelius kaip pakliuvo išdalina kitiems. Mokiniai, susipažindami vienas su kito sunkumais, dažnai ima verkti dėl savo bendraamžių. Klasė prisipildo gilesniu paauglių tarpusavio pagarbos ir atjautos jausmu.
Dievas skatino savo tautą tarpusavio santykiuose parodyti atjautą ir gerumą (Rom 12, 15). Izraelio istorijos pradžioje, Kunigų knygoje Dievas ragino izraelitus turėti geranoriškus santykius, ypač su ateiviais iš kitų šalių. „Mylėkite juos [ateivius] kaip patys save, nes ir jūs buvote ateiviai Egipto žemėje“, - sakė Jis (Kun 19, 34).
Kartais naštos, kurias mes nešame, verčia mus pasijusti svetimais, vienišais ir nesuprastais net artimųjų. Ne visuomet mes turime panašią patirtį, kuri galėtų mus suvienyti, kaip buvo izraelitų atveju. Vis dėlto mes visada galime parodyti pagarbą ir supratimą tiems, kuriuos Dievas pastatė mūsų kelyje, kaip ir patys to norėtume. Nesvarbu, ar tai šiuolaikinis mokinys, izraelitas ar kas nors kitas, mes garbiname Dievą, jei elgiamės pagal Jo Žodį.
Kam iš aplinkinių galbūt yra reikalinga jūsų pagalba nešti jų naštas? Kokiu būdu jūs galite juos mylėti „kaip patys save“?
Dieve, Tu žinai sunkumus, kurie užgula mano širdį, ir išlaisvini mane, kai aš pasitikiu Tavimi. Padėk man parodyti rūpestį ir užuojautą kitiems.
© Our Daily Bread
Commentaires