Winn Collier
„Tu suduosi lazda į uolą. Iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti.“ (Iš 17, 6)
Reportažas iš Australijos parodė žiūrovams kraupios sausros ir didelių gaisrų niūrų vaizdą. Šiais metais buvo labai mažas kritulių kiekis, išdžiuvę krūmynai užsidegdavo nuo mažiausios kibirkšties. Ugnis nusiaubė šalį. Upėse nugaišo žuvys. Pražuvo derlius. Ir viskas dėl to, jog trūko resurso, kurį mes dažnai traktuojame kaip savaime suprantamą dalyką, - vandens, kuris yra būtinas viskam, kas gyva.
Izraelis taip pat pakliuvo į sunkią situaciją. Žmonės pasistatė stovyklą dulkinoje, sausoje dykumoje. „Čia jie nerado vandens“ (Iš 17, 1). Žmonės nerimavo. Jiems išdžiuvo gerklė. Degino smėlis. Vaikai kentė troškulį. Nusivylę jie ėmė burnoti prieš Mozę, reikalaudami vandens (Iš 17, 2). Tačiau ką galėjo daryti Mozė? Jis kreipėsi į Dievą.
Ir Viešpats davė Mozei keistus nurodymus: „Laikyk rankoje lazdą (…) Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti“ (Iš 17, 5-6). Mozė sudavė į uolą ir iš jos pliūptelėjo visa upė vandens. Vandens užteko pagirdyti žmones ir gyvulius. Tą dieną Izraelis sužinojo, kad Dievas juos myli. Jis davė jiems gausybę vandens.
Jeigu jūsų gyvenime taip pat užėjo sausra arba jūs atsidūrėte dykumoje, žinokite, kad Dievas tai žino ir Jis yra su jumis. Ko jums betrūktų, jūs galite rasti viltį ir atsinaujinimą Jo gausiuose vandenyse.
Kur jūsų pasaulyje yra dykuma arba sausra? Kaip galite ieškoti gausių Dievo vandenų ir pasitikėti jais?
Man reikia Tavo vandens, Dieve, Tavo aprūpinimo. Jeigu Tu nepadėsi, nemanau, kad pats susidorosiu. Atsiųsk man vandens!
© Our Daily Bread
Comments