Rick Renner
„Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti.“ (Jok 1, 19)
Kada reikia tylėti, o kada kalbėti – tai vienas iš pačių svarbiausių gyvenimo pamokų, kurią reikia įsisavinti. Pavyzdžiui, jeigu jūsų viršininkas kažką kalba, jūs turite tylėti ir atidžiai klausyti. Jeigu jūs vienu metu ir kalbėsite ir klausysite, tai jūs galbūt ir pagausite pokalbio esmę, tačiau praleisite svarbius faktus ir detales.
„Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jok 1, 19). Graikų kalbos žodį „tachus“ – „greitas“ galima taikyti bėgikui, kuris iš visų jėgų bėga, kad atbėgtų pirmas į finišą. Jo tikslas – laimėti bėgimą, todėl jis, susikoncentruodamas tik į finišo liniją, veržiasi pirmyn, kad užimtų pirmąją vietą.
Turint galvoje žodžio „tachus“ reikšmę, pirmą eilutės dalį galima išversti taip:
„Žinokite, mano mylimi broliai, susikaupę klausykite, ką jums kalba, klausykite taip įdėmiai, lyg jūs dalyvautumėte geriausio klausytojo varžybose...“
Jokūbas sako, kad mes turime būti klausimo čempionai. Galbūt, jums teks pridėti šiek tiek pastangų, kad įdėmiai išklausytumėte pašnekovą ir pasistengtumėte jį suprasti, o ne pertraukinėti jį arba tuo metu galvoti apie kažką kitą. Tai padaryti būna sunku tiems, kurių mintys nuolatos kažkuo užimtos, tiems, kuriems tenka kasdien apgalvoti daugybę visokių detalių. Pateiksiu kaip pavyzdį save. Jeigu aš nepaliksiu savo minčių ir nesusikoncentruosiu į pokalbį su žmogumi, aš daug ką iš to, ką jis man sako, praleisiu. Aš nuolat apie ką nors galvoju: apie savo bažnyčią, tarnystę, apie televizijos programas. Aš keliauju ir pamokslauju visame pasaulyje. Rašau daug knygų. Be viso to, aš esu vyras ir tėvas. Labai retai aš apie visa tai negalvoju. Ir kartą aš supratau: man reikia išmokti klausytis. Juk žmonės tikisi, kad aš jų įdėmiai klausau, o iš tiesų savo mintimis aš galiu būti nuo jų labai toli. Tai, jog aš jiems žiūriu į akis, dar nereiškia, kad aš jų klausau. Jeigu aš noriu išgirsti ir suprasti, ką jie man sako, aš privalau liautis galvojęs apie kitus dalykus ir susikoncentruoti ties jų žodžiais. Aš nusprendžiau taip: kadangi žmogus laikė svarbiu ir reikalingu dalyku man kažką pasakyti, aš turiu manyti, jog išklausyti jį yra svarbu ir reikalinga, net ir jeigu su juo nesutinku. O apsimesti, kad klausaisi, tai mažiausiai nepadoru.
Praėjo ne vieneri metai, kol išmokau būti dėmesingas klausytojas. Norėdamas įsitikinti, kad viską teisingai supratau ir nieko nepraleidau, aš paprastai perklausiu pašnekovo:
Jūs dabar pasakėte tą ir tą. Ar aš jus teisingai supratau?
Klausimo esmė tokia, ar taip?
Iš mūsų pokalbio aš tą ir tą supratau, ar aš neklystu?
Jūs norite, kad aš tai padaryčiau, ar taip?
Ar mūsų pokalbio tema yra dar kas nors, ką aš turėčiau žinoti?
Jeigu pokalbio metu aš praleidau kažką svarbaus arba neteisingai supratau pašnekovą, tai užduodamas panašius klausimus, aš tai suprasiu. Be to, žmogus pamatys: aš jo klausiau, stengiausi nepraleisti nė žodžio, o aš neabejosiu, kad viską teisingai supratau.
Kas moka klausytis, tas visuomet supras pašnekovo nuomonę ir poziciją, ir jam seksis veikloje, nes mokėjimas klausytis – pirmas žingsnis į vaisingą bendravimą.
Jeigu jūs nemokate klausytis, aš patariu jums išmokti. Jūs galite tapti puikiu klausytoju. Pakartosiu, mokėjimas klausytis – pirmas žingsnis į efektingą bendravimą, o efektingas bendravimas yra prielaida, kad seksis gyvenime, santykiuose su Dievu ir su žmonėmis. Užsibrėžkite sau tikslą: būti dėmesingas pašnekovui ir tapti puikiu klausytoju.
Malda šiai dienai
Viešpatie, aš pripažįstu, kad man reikia mokytis klausytis. Atleisk, kad aš ne kartą sukėliau nepatogumų kitiems ir išardžiau jų planus, nes neįdėmiai klausiau. Tai yra mano trūkumas. Aš noriu išmokti klausytis nepraleisdamas nė žodžio, o dėl to man teks atsikratyti įpročio pokalbio metu galvoti apie kitus dalykus. Prašau, padėk man išmokti palikti savo mintis, klausytis pašnekovo ir įsigilinti į pokalbio esmę. Jėzaus vardu. Amen.
Comments