Rick Renner
Aš negaliu užmiršti to laiko, kai mūsų tarnystė išgyveno sunkius laikus. Dėl nesuprantamų priežasčių mūsų projektų aukos ženkliai sumažėjo, ir po kelių mėnesių mes jau nežinojome, kaip apmokėti mūsų televizijos programos transliacijų išlaidas. Reikėjo apmokėti sąskaitas, o pinigų nebuvo. Ir štai, dėl pinigų stygiaus atsidūrėme sunkioje situacijoje.
Aš, jausdamasis įspeistas į kampą ir visiškai nesugebantis išspręsti šios problemos, stovėjau ir verkiau. Niekas negalės suprasti visos dvasinės kovos, kurią aš tą vakarą išgyvenau. Aš maldavau: „Viešpatie, ar yra kokia nors priežastis, kodėl taip atsitiko? Prašau, pasakyk, ką šioje situacijoje turiu daryti, juk mūsų laidų laukia milijonai žmonių.“
Ir staiga aš pajutau, kad Dievas ėmė mane stiprinti. Mano širdis prisipildė ryžto. Dievas man suteikė drąsos ir tikėjimą, kad mes įveiksime šią situaciją. Iš karto išnyko neviltis, ir aš ėmiau džiaugtis būsima pergale. Nors ir toliau neturėjome pinigų, kad apmokėtume programas, aš žinojau, kad dvasiniame pasaulyje šis mūšis jau laimėtas. Netrukus reikalai iš tiesų pajudėjo iš mirties taško. Aš esu dėkingas Dievui, kad Jis tuomet mane taip pastiprino.
O jūs, ar kada nors jautėtės vieniši, likę akis į akį su sunkumais? Naktį prieš nukryžiavimą Jėzus jautėsi taip pat. Jis paprašė savo artimiausių draugų – Petro, Jokūbo ir Jono – kad jie drauge su Juo melstųsi tas paskutines Jo gyvenimo valandas. Tačiau kaskart sugrįžęs, Jėzus rasdavo juos miegančius. Jis patyrė stipriausią dvasinį spaudimą bei kovą, ir Jam reikėjo Jo mokinių palaikymo. Tačiau tą naktį jie nepateisino Jo lūkesčių.
Jėzus nerado nieko, kas būtų galėjęs Jam padėti sunkią valandą, ir tuomet Jam padėjo pats Dievas: „Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį pastiprino“ (Lk 22, 43). Jėzui nepadėjo mokiniai, bet pagalba atėjo iš aukštybių.
Kai Jėzus negalėjo pasikliauti savo artimiausiais draugais, Dievas pasiuntė angelą, kuris suteikė Jam jėgų, Jį pastiprino, kad Jis drąsiai pasitiktų paskutinę, pačią baisiausią savo gyvenimo valandą. Sulaukęs pagalbos iš aukštybių, Jėzus buvo pasirengęs eiti ant kryžiaus. Pažadinęs mokinius, Jis pasakė: „Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“ (Mk 14, 42). Galbūt ir jūs kartais jausdavotės silpni ir vieniši. Galbūt jūs tikėdavotės draugų pagalbos, tačiau jie palikdavo jus bėdoje. Nenusivilkite! Jeigu jūs apvylė draugai, tai Dievas nė vieno niekuomet neapvils! Jis rūpinasi, kad jus išvestų iš sunkios situacijos. Ir jei būtinai reikės, Jis atsiųs jums pagalbą iš aukštybių, kad jūs, įgavę naujų jėgų, pajudėtumėte pirmyn. Sunkią minutę jums gali atrodyti, jog esate visiškai vienas, tačiau, jeigu jums atsivertų dvasinis pasaulis, jūs pamatytumėte, kad esate visai ne vienas: su jumis drauge yra Šventoji Dvasia, angelai, ir jūs turite viską, ko tik jums prireiks.
Prisiminkite: kokius sunkumus jūs bepatirtumėte, Dievas visuomet ateis jums į pagalbą. Jeigu neliko nė vieno jums ištikimo žmogaus, Dievas bus ištikimas: Jis duos naujų jėgų, pastiprins jus, kad galėtumėte sėkmingai įveikti visus sunkumus. Pagalba iš aukštybių tikrai neužtruks!
Comments