John Bloom
Svarbu – nuolanki širdis ir tonas
Komentarų skaitymas internete – tai įdomus, tačiau kartais sudėtingas žmogaus prigimties tyrimas. Tyrinėdami šį taikomosios teologijos aspektą krikščioniškose ir kitose interneto svetainėse, jūs būsite pritrenkti dėl krikščionių komentarų.
Impulsyvūs, neapgalvoti komentarai svetainėse ir socialiniuose tinkluose, gali turėti atvirkščią efektą ir net daryti žalą. Neapgalvoti komentarai - štai kodėl mes turime įsiklausyti į Kristaus perspėjimą: „...teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį“ (Mt 12, 36). Toks perspėjimas, kalba, jog Dievas rimtai žiūri į tai, ką mes „sakome“ internete.
Kaip mes turėtume komentuoti?
Retai: „Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.“ (Pat 10, 19)
Biblija pataria mums sulaikyti savo liežuvį, kas XXI amžiuje apima ir mūsų gestus, nes kvailys daug kalba (Ekl 5, 3). Mes juk esame pakankamai išmintingi, kad išgirstume (išklausytume) šį patarimą. Taip pat naudinga prisiminti, jog mūsų nuodėminga prigimtis perdeda mūsų pačių reikšmingumą, dėl to mes susireikšminame. Tačiau Evangelija mus moko: „nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save“ (Fil 2, 3). Juk, galimas daiktas, mes apskritai neturėtume pasisakyti šiuo konkrečiu klausimu.
Apgalvotai: „kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jok 1, 19).
Jeigu mus supykdo koks nors straipsnis arba publikacija, mes niekuomet neturėtume rašyti komentarų, kai esame susierzinę. Tokioje būklėje labai sudėtinga, kad žmonės „būtų nuosaikūs, visiems žmonėms rodytų visokeriopą romumą“ (Tit 3, 2). Geriau palaukti ir pasimelsti.
Greičiausiai, po valandos arba dienos, mūsų komentaras bus nuosaikesnis arba mes suprasime, jog geriau iš viso nieko nerašyti.
Maloni (skleidžianti malonę): „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad sugebėtumėte kiekvienam atsakyti.“ (Kol 4, 6)
Viskas, kas sakoma nuodėmingiems žmonėms (išskyrus tai, kas parašyta Biblijoje), o ypač skubūs komentarai socialiniuose tinkluose, yra riboti, nepakankami ir turintys trūkumų. Visi mes matome dalykus pagal savo požiūrį ir per savo patirties prizmę. Visi mes kalbame apie dalykus ir juos interpretuojame neteisingai. Todėl mums būtinai reikia išmokti geriau galvoti apie žmones, parodyti jiems pakantumą ir kantrybę.
Kada mes turime komentuoti?
Kiekvieno krikščionio bet kurio pasisakymo arba gestų kalbos tikslas – „suteikti malonę klausytojams“ (Ef 4, 29). Todėl, jei mes nusprendėme, kad turėtume pakomentuoti kieno nors publikaciją, mūsų motyvas turėtų būti noras suteikti jiems malonę. Štai keli patarimai, kaip padaryti, jeigu jūs nusprendėte kažką pakomentuoti:
Su padėka. Dėkingumas turėtų būti geriausia ir dažniausia mūsų komentarų priežastis. Jeigu publikacijos autorius padeda mums kažką suprasti geriau, dėl ko nors mus ragina arba perspėja, mūsų dėkingumas yra labiausiai mums ir autoriui tinkama reakcija. Publikacija gali būti neideali, bet jeigu ji padėjo mums kažką suprasti, tai mes galime padėkoti; tačiau, jeigu ne, tai mes galime paprasčiausiai patylėti.
Įkvėpiantis (paskatinantis). Dažniausiai žmonėms lengviau kritikuoti, o ne įkvėpti. Dažnai tokia reakcija – yra nuodėmingo išdidumo apraiška, kuri užnuodija mūsų gebėjimą kritiškai mąstyti. Pagal statistiką vienam įkvėpiančiam (paskatinančiam) žmogui tenka šimtas kritikų. Kaip žmonės, gyvenantieji pagal Evangeliją, ieškantys galimybės suteikti malonę, krikščionys turi panaudoti komentarus, kad jie įkvėptų ir statydintų autorių bei skaitytojus (1 Tes 5, 11)? Stenkitės kiekvienoje publikacijoje įžvelgti malonę.
Tikslinantis. Jeigu publikacija suglumina arba keistai skamba (kaip paklydimas), tai malonė yra ta, kad iš pradžių reikėtų užduoti patikslinančius klausimus, bet nereikėtų daryti greitų išvadų. Draugiškas įžvalgus klausimas gali išaiškinti autoriaus klaidą arba skaitytojo nesupratimą.
(Nuolankiai) pataisantis. Taisyti reikėtų retai. Apskritai aš manau, kad komentuodami žmonės per daug laiko skiria kritikai, o paskui ir atsakymui į oponento kritiką. Tačiau kartais aiški faktinė arba doktrininė klaida teikia prasmingą priežastį ją ištaisyti. Tokiais atvejais mes turime prisiminti, ko mokė Paulius: „Viešpaties tarnas neturi kivirčytis, bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus, romiai aiškinti prieštaraujantiems, - rasi Dievas duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesą.“ (2 Tim 2, 24-25)
Svarbu yra nuolanki širdis ir tonas. Laukite ir melskitės iki tol, kol galėsite pakomentuoti pagal Pauliaus pamokymą. Ir neįsitraukite į nenaudingus bei tuščius ginčus su kitais komentatoriais (2 Tim 2, 16). Komentuokite su tikėjimu ir neįsižeiskite negavę atsakymo. Jeigu jūs asmeniškai pažįstate autorių, tai netaisykite jo komentuodami viešai. Geriausiai jam (jai) asmeniškai parašykite arba paskambinkite.
Nekurstykite ugnies
Ir pabaigai, imkime ir prisiminkime pamokančius apaštalo Jokūbo žodžius:
„Ir liežuvis yra ugnis – nedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.“ (Jok 3, 6)
Jokūbas šį perspėjimą parašė krikščionims. Tiems, kurie kursto ugnį interneto komentaruose. Nedarykime to pasitelkę neapgalvotus žodžius, už kuriuos mums teks atsakyti. Geriau išmokime suvaldyti mūsų liežuvįir gestus, kad kai kalbėsime, visa tai mūsų klausytojams sutektų malonę.
Kommentare