Glenn Packiam
„O taip! Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu dėl Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybės. Dėl Jo aš praradau viską.“ (Fil 3, 8)
Prieš kelis metus mano gydytojas griežtai įvertino mano sveikatos būklę. Priėmiau į širdį jo žodžius ir pradėjau lankytis sporto salėje bei pakeičiau savo mitybą. Laikui bėgant mano svoris kartu su cholesteroliu sumažėjo, o mano savivertė atitinkamai išaugo. Tačiau vėliau įvyko ir kažkas negera: aš ėmiau kreipti dėmesį į kitų žmonių mitybą ir juos vertinti. Argi nejuokinga, kad dažnai, kai mes kokiuose nors dalykuose gerai pasirodome, pradedame save aukštinti, o kitus žeminti? Atrodo, jog laikytis savo pačių sukurtų standartų ir mėginti pateisinti save yra įgimtas žmonių polinkis.
Dėl panašaus elgesio apaštalas Paulius perspėjo filipiečius. Kai kurie iš jų mėgino pasitikėti religine veikla arba tradicijomis. Paulius jiems rašo, kad jis turi žymiai daugiau pagrindo girtis tokiais dalykais: „Jei kas nors mano galįs pasitikėti kūnu, tai aš juo labiau“ (Fil 3, 4). Bet jis žinojo, kad jo kilmė ir jo pasiekimai yra tik „sąšlavos“ palyginus su Viešpaties pažinimo didybe (Fil 3, 8). Tik Jėzus mus myli tokius, kokie mes esame, gelbėja ir suteikia jėgų tapti panašesniais į Jį. Nereikalaujama jokių nuopelnų. Neleidžiamas joks gyrimasis.
Girtis jau savaime yra blogas dalykas. Bet girtis klaidingu pasitikėjimu – apskritai tragedija. Evangelija mus pašaukė ne pasitikėti savimi, o imti bendrauti su Gelbėtoju, kuris mus myli ir atidavė save už mus.
Ką reiškia pasitikėti Dievo malone šiandien? Kaip jūs galite gyventi ir dirbti, pasikliaudami Jo meile jums?
Brangus Viešpatie Jėzau, dėkoju už Tavo meilę man. Aš atsisakau savo nuopelnų ir bandymų save pateisinti, nes tai yra klaidingas pasitikėjimas.
© Our Daily Bread
Comments