Mokykimės iš vaikų

Arthur Jackson

Iš vaikų ir žindomų kūdikių lūpų Tu paruošei sau tobulą gyrių.“ (Mt 21,16)


Mes su draugu atvykome į Kenijos sostinės Nairobio lūšnynus. Ten valdė toks skurdas, kad mums suspaudė širdį. Bet po kelių minučių mes patyrėme kitus jausmus, tarsi šviežio vandens atgaivą: mus pasitikti išbėgo vaikai, džiaugsmingai šaukdami: „Mchungaji! Mchungaji!“ (kas swahili kalboje reiškia „pastorius“). Savo jaudinančiais šūksniais mažieji sveikino žmogų, garsų savo meile ir rūpesčiu.


Kai Jėzus ant asilaičio įjojo į Jeruzalę, tarp tų, kurie Jį sutiko, buvo ir vaikai. „Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! (...) „Osana Dovydo Sūnui!“ – šaukė jie (Mt 21, 8. 15). Tačiau tvyroję ore sveikinimo šūksniai buvo ne vieninteliai. Mes galime įsivaizduoti besistumdančių prekeivių, kuriuos Jėzus išvijo iš šventyklos, šūksnius (Mt 21, 12-13). Taip pat vyriausieji kunigai ir Rašto žinovai, pamatę, kas vyksta, „įpyko“ (Mt 21, 14-15). Jie garsiai išreiškė savo nepasitenkinimą dėl vaikų šūksnių (Mt 21, 16) ir tuo atskleidė savo širdžių skurdą.


Tikėjimo mes galime pasimokyti iš bet kurio amžiaus ir gyvenamos vietos vaikų, - tų, kurie pripažįsta Jėzų kaip pasaulio Gelbėtoją. Jis girdi mūsų gyrių bei mūsų prašymus ir gelbėja mus, kai mes, tikėdami kaip vaikai, ateiname pas Jį.


Kaip bėgant metams keitėsi jūsų Jėzaus Kristaus supratimas? Kokie dalykai padeda jums Jame matyti Dievo Sūnų, kuris atėjo jus išgelbėti?


Viešpatie Jėzau, padėk man Tave matyti tokį, koks Tu esi, - savo Viešpatį ir Gelbėtoją.


© Our Daily Bread

38 views0 comments

Recent Posts

See All