Monica La Rose
„Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą.“ (Psalmių 120, 2)
„Krikščioniškoji pasaulėžiūra prasideda nuo skausmingo suvokimo, kad tai, ką laikėme tiesa, pasirodė esanti netiesa“, - rašė Eugene'as Petersonas, apmąstydamas 120 psalmę. Tai pirmoji iš giesmių (120-133 psalmės), kurias piligrimai giedodavo pakeliui į Jeruzalę. Ir, kaip pabrėžia Petersonas knygoje „Ilgas paklusnumas viena kryptimi“, šios psalmės vaizduoja žmogaus dvasinę kelionę pas Dievą.
Ši kelionė gali prasidėti tik giliai suvokiant, kad reikia keistis. Petersonas rašo: „Kad rastum motyvacijos žengti krikščioniškuoju keliu, turi patirti gilų pasibjaurėjimą savo gyvenimo būdu [...] Prieš pajusdamas trauką malonės pasauliui, žmogus turi pasisotinti jį supančiu pasauliu [...]“.
Žvelgiant į tai, kas vyksta aplink mus, lengva pulti į neviltį. Pasaulis pilnas skausmo ir nevilties. Žmonės beširdiškai abejingi kitų kančioms ir dažnai patys daro bloga. Psalmininkas rašo: „Aš esu už taiką, bet jie geidžia karo, kai aš kalbu.“ (Ps 120, 7).
Tačiau laisvė ir išgydymas egzistuoja. Jie yra suvokimas, kad mūsų skausmas gali pažadinti mus naujai pradžiai, kurią suteikia Gelbėtojas. Jis atitraukia mus nuo destruktyvaus melo ir veda mus ramybės ir pilnatvės keliais (Ps 121, 2). Naujuose metuose ieškokime Jo ir Jo kelių.
Koks buvo jūsų gyvenimo būdas be Dievo? Kaip Evangelija jus veda taikos keliu?
Mylintysis Dieve, padėk man vaikščioti Tavo keliais Tavo Dvasios galia.
© Our Daily Bread
Kommentare