top of page

Pagrobtas išankstinis džiaugsmas

Eduardas Goss

Jau nuo lapkričio pradžios mūsų vaikai nekantriai laukia Kalėdų. Jie manęs jau klausė, ar būtų galima užkabinti girliandas ar bent nusipirkti šokoladinį kalendorių. Nors pasakiau, kad dar per anksti, dukra pati pagamino iš popieriaus Advento kalendorių ir kažką įdėjo į 24 mažus vokelius. Tokiu būdu lapkričio 6 d. jau būtume galėję skelbti Advento pradžią. Vaikai džiaugsmingai laukia Kalėdų. Ir tai ne tik žodžiai, bet ir konkretūs veiksmai: kalbos, prašymai, pasiruošimas, dekoracijos, malda...

Nors mes, krikščionys, ir švenčiame Kristaus gimimą, kartu laukiame ir sugrįžtančio Kristaus. Tiksliau, laukiame, kada Kristus pasiims savo Bažnyčią pas save. Tai yra kitas nepaprasto Dievo plano įvykis. Tik klausimas, ar mes tikrai to laukiame?

Jei pasikalbėtume su tikinčiaisiais savo bendruomenėse ir užduotume jiems klausimą „Ar tikite, kad vieną dieną Jėzus Kristus sugrįš?“, greičiausiai išgirstume atsakymą „Žinoma, kad tikime!“. Išgirdę antrą klausimą „Kaip ruošiatės šiam įvykiui?“, žmonės gal stabteltų, pamąstytų ir gal prie „Nežinau“ pasakytų „Stengiuosi būti geras“. O į paskutinį klausimą „Ar džiaugtumeisi, jei Kristus sugrįžtų pasiimti Bažnyčios dar šiais metais?“, daugelis galbūt tik šyptelėtų ir pakratytų galvą...

Kas pagrobė džiaugsmą laukiant sugrįžtančio Jėzaus

Pirmieji krikščionys nekantriai laukė Jėzaus sugrįžimo. Kai kurie netgi nustojo rūpintis paprastu gyvenimu, kad galėtų labiau atsiduoti laukimui. Apaštalas Paulius netgi rašo: Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tai nebežinau, ką pasirinkti. Mane traukia ir viena, ir antra, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai daug geriau. O mano pasilikimas kūne reikalingesnis jums (Filipiečiams 1, 21-24).

Mes, žmonės, esame linkę pasirinkti tai, kas mus labiau pradžiugina. Apaštalui Pauliui mintis susitikti ir būti su Kristumi buvo tokia nuostabi, kad jo viduje netgi užvirė vidinė kova, ką pasirinkti. Kodėl Paulius prisipildė džiaugsmo galvodamas apie galimybę jau dabar būti kartu su Jėzumi?

Krikščionybės centras nėra teologija ir net ne Šventasis Raštas, o pats Jėzus Kristus – Dievo Sūnus! Jėzus pats pasakė: Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš (Jono 14, 3).

Taip skamba džiaugsminga Bažnyčios viltis. Ji laukia tos laimingos akimirkos, kada pagaliau galės pamatyti savo Gelbėtoją Dievo šlovėje. Būti kartu su Jėzumi yra giliausias Dievo vaiko širdies troškimas. Būdami su Juo patirsime visišką pilnatvę, nebeliks troškimų, nebekamuos klausimai, nebebus skausmo, ašarų, vargų. Su Juo patirsime visus Dievo palaiminimus ir mūsų džiaugsmas liesis per kraštus. Būtent ši džiugi viltis suteikdavo krikščionims jėgų ištverti kančias ir nelaimes, priešintis persekiojimui ir vargams, motyvavo eiti toliau Dievo nurodytu keliu ir tarnauti Jam iki galo.

Beveik visuose laiškuose Paulius vis rašo apie šią nuostabią viltį, siekdamas pažadinti tikinčiųjų širdyse vilties džiaugsmą.

Tesalonikiečiai ypač laukė greitai sugrįžtančio Jėzaus: Žmonės pasakoja apie mus, kaip buvome jūsų priimti ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo, trokšdami tarnauti gyvajam, tikrajam Dievui ir laukti iš dangaus jo Sūnaus, kurį jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, mus išgelbėsiančio nuo ateinančios rūstybės (1 Tesalonikiečiams 1, 9-10).

Kodėl šiandien Dievo bažnyčia ne taip džiaugsmingai laukia Jėzaus

Džiaugsmas ištirpsta tada, kai ištirpsta prisiminimas. O prisiminimas išgaruoja tada, kai jo niekas nebeprimena. Be to, ir šėtonas ne miega, o siūlo tūkstančius alternatyvių džiaugsmų: saugų gyvenimą šioje žemėje, poilsį, keliones, malonumus, patirtis, iššūkius, pasiekimus, pripažinimą, įtaką, draugystę, savirealizaciją, džiaugsmą. Bet nepamirškime: šėtonas viską žada, bet niekada neišpildo. Visi šie žemiški dalykai yra tik laikini. Bet ką pažada Jėzus, išlieka, ir tie palaiminimai truks amžinai.

Kai Bažnyčia pameta iš akių didžiausią viltį, pasekmės būna siaubingos: prarandama ištvermė, nėra motyvacijos laimėti dvasinę kovą, nėra ištikimybės tarnaujant, nėra užsidegimo pasiekti kitus žmones dėl Kristaus, nėra būtinybės padėti kitiems augti dvasiškai ir nebėra reikalo augti pačiam...

Tai man primena Jėzaus palyginimą apie dešimt mergelių, užrašytą Evangelijos pagal Matą 25 skyriuje. Visos ėmė snausti ir užmigo. Ir tada skaitome: Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergelės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Bet tik penkios iš jų turėjo alyvos savo žibintams ir buvo pasiruošusios susitikti su Jaunikiu.

Šiandien Viešpats šaukia: Taip, aš veikiai ateinu! Ir tik tas, kas bus papildęs savo žibintą alyva, tas patirs visišką džiaugsmą sakydamas: Ateik, Viešpatie Jėzau! (Apreiškimo 22, 20)

Kaip galime suteikti vilties ir džiaugsmo belaukdami Jėzaus

Manau, kad mumyse vėl sukils stiprus vidinis troškimas laukti sugrįžtančio Gelbėtojo, jei tik neišleisime iš akių Kristaus, Jo atpirkimo ir to, kas mūsų laukia anapus.

Pažinti Kristų. Kuo stipriau mylėsime Jėzų, tuo karščiau lauksime Jo sugrįžimo. Meilė auga tada, kai investuojame į santykius, kai praleidžiame laiką kartu, kai bendraujame, kai kartu patiriame. Geriausias būdas pažinti Jėzų yra Dievo Žodžio skaitymas ir nuoširdi malda. Taip pat tikinčiųjų susitikimai padeda mums pamatyti aiškesnį Jėzaus paveikslą. Ir ne tik žinios apie Jėzų stiprina mūsų meilę Dievui, bet visų pirma paklusnumas Jo žodžiams ir nurodymams. Jėzus sako: Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje! (Jono 15, 10). Patyręs didelių netekčių ir kai Dievas jį dvigubai palaimino, Jobas pasakė: Anksčiau savo ausimis girdėjau apie Tave, o dabar mano akys mato Tave (Jobo 42, 5). Asmeninės patirtys su Jėzumi įžiebia džiaugsmą.

Tyrinėti Kristaus atpirkimą. Ne be reikalo Jėzus įsteigė naują sandoros apeigą – šventą vakarienę. Dalyvaudami Viešpaties atminimo vakarienėje džiaugsmingai skelbiame Kristaus mirtį, kol Jis sugrįš į žemę antrą kartą. Mes prisimename, ką Jis padarė dėl mūsų ant kryžiaus, kodėl Jis atėjo į žemę ir ką reiškia Jėzaus prisikėlimo žinia. Dėkingumas Jėzui ir Jo gerų darbų atminimas mūsų gyvenime skatina ištirti save, atgailauti, kai nuklystame, ir vėl pasišvęsti Jam. Tai stiprina mūsų meilę ir skatina Jo ilgesį.

Prisiminti, kas mūsų laukia anapus. Jėzus, kabėdamas ant kryžiaus šalia kito plėšiko, jam pažadėjo: Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje (Luko 23, 43). Rojus yra ta vieta, kur tikintysis patenka po mirties. Tai – vieta, kur siela ilsisi ir jau patiria paguodą bei atgaivą. Tačiau tai dar ne galutinis tikslas, ko laukia tikintysis. Jis laukia naujo kūno ir susivienijimo su Kristumi.

Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti – staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui (1 Korintiečiams 15, 51).

Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai jis pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra (1 Jono 3, 2).

O mes esame dangaus piliečiai, ir iš jo mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia (Filipiečiams 3, 20-21).

Ten, pas Jėzų, patirsime tokią gilią pilnatvę kaip niekur kitur. Ten nebus nuodėmių, silpnybių, blogio ir mirties; nebebus trukdžių, pagundų, abejonių ir vargo. Netgi nebebus miego. Ten patirsime betarpišką artumą su mūsų Gelbėtoju Jėzumi, nes turėsime naują, prisikėlimo, kūną, kuris bus pritaikytas naujam gyvenimui ir amžinas. Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais. (1 Tesaloniečiams 4, 18)

Pasirink džiaugtis!

Ar esi pasiruošęs Jėzaus atėjimui? Ar tavo širdis džiaugiasi nuo minties, kad matysi Jėzų akis į akį? Jeigu ne, tuomet dar šiandien gali kai ką padaryti, kas paskatintų tavyje šį išankstinį džiaugsmą. Biblija mus ragina atgailauti. Tai reiškia – nustoti mylėti nuodėmę ir pasaulį, nuspręsti labiau mylėti Jėzų. Savo jėgomis nesugebėsime to padaryti. Tik Dievas gali mums padėti palikti senąjį gyvenimą ir eiti nauju keliu. Paprašyk maldoje Jėzaus atleisti tau ir padėti geriau Jį pažinti bei gyventi pagal Jo valią. Tokiu būdu ugdysi meilę Jėzui. Taip pat pastebėsi, kaip tavo širdis prisipildo džiaugsmo laukiant sugrįžtančio Jėzaus.


Publikuota žurnale "Gyvieji šaltiniai", 2022/4 (100)

78 views0 comments

Recent Posts

See All
bottom of page