Estera Pirosca Escobar
„Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą.“ (Lk 2, 29-30)
„Aš tikiu Jėzumi Kristumi. Jis mano Gelbėtojas, ir aš nebijau mirties“, - savo sūnui prieš mirtį pasakė Barbara Buš (Barbara Bush), buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo žmona. Šis stebėtinas ir užtikrintas teiginys liudija tvirtą ir giliai įsišaknijusį tikėjimą. Net mirties akivaizdoje Barbara turėjo širdyje Dievo ramybę, kuri ateina iš Jėzaus Kristaus pažinimo.
Senasis Simeonas, gyvenęs I-me amžiuje Jeruzalėje, Jėzaus dėka taip pat įgijo šią stebėtiną ramybę. Vedamas Šventosios Dvasios jis atėjo į šventyklą, kai Marija ir Juozapas atnešė Kūdikį, kad pašvęstų Jį Viešpačiui, ir atnašautų Mozės įstatymo nustatytą auką. Nors mes apie Simeoną žinome visai nedaug, iš Luko aprašymo matyti, jog jis buvo ypatingas Dievo žmogus, teisus ir dievobaimingas, laukęs Mesijo atėjimo. „Šventoji Dvasia buvo ant jo“ (Lk 2, 25). Ir nepaisant to, Simeonas neturėjo to, kas vadinama „šalom“ (ramybe), gilaus pilnatvės jausmo, kol nepamatė Jėzaus.
Laikydamas Kūdikį ant rankų, jis ištarė gyriaus himną, išreikšdamas visišką pasitenkinimą Dievu: „Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį paruošei visų tautų akivaizdoje“ (Lk 2, 29-31). Jis įgijo ramybę, nes išvydo viso pasaulio ateities viltį.
Prisimindami pažadėto Gelbėtojo Jėzaus Kristaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą, džiaukimės Dievo ramybės dovana.
Ar jūs patyrėte gilų pasitenkinimo ir pilnatvės jausmą, kuris atsiranda, pažinus Jėzų Kristų? Kaip jūs šiandien galite džiaugtis Dievo ramybės dovana?
Brangus dangiškasis Tėve, dėkojame Tau už Jėzų Kristų, Tavo ramybės dovaną.
© Our Daily Bread
Comments