Amy Boucher Pye
„Kokie saldūs yra man Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.“ (Ps 119, 103)
1893 m. spalio mėnesį Čikagos miesto dieną miesto teatrai buvo uždaryti, nes visi buvo kviečiami dalyvauti Pasaulinėje parodoje. Ir iš tiesų, joje apsilankė per septynis šimtus tūkstančių žmonių. Nepaisant to, Dvaitas Mudis (Dwight Moody, 1837–1899) nusprendė suorganizuoti evangelizaciją muzikos hole, esančiame kitame miesto gale. Jo draugas R. A. Torėjus (Torrey, 1856-1928) tai vertino skeptiškai, abejodamas, kad tokią dieną Mudis galės pritraukti minią. Bet iš Dievo malonės viskas įvyko sklandžiai. Vėliau Torėjus padarė išvadą, kad minios atėjo, nes Mudis „žinojo vienintelę knygą, kurią troško pažinti šis senas pasaulis - Bibliją“. Torėjus svajojo, kad visi mylėtų Bibliją kaip Mudis, kuris reguliariai ją skaitė atsidavęs ir užsidegęs.
XIX a. pabaigoje Čikagoje Dievas per savo Šventąją Dvasią pritraukė žmones, kurie atsivertė. Ir Jis šiandien vis toliau kalba. Mes turime atspindėti tokią pat meilę Dievui ir Jo žodžiui kaip psalmininkas, kuris sušuko: „Kokie saldūs yra man Tavo žodžiai, saldesni mano burnai už medų.“ (Ps 119, 103) Jam Dievo žinia buvo šviesa takui ir žibintas kojai (Ps 119, 105).
Kaip jūs galite augti meile Gelbėtojui ir Jo žiniai? Jeigu mes pasinersime į Šventąjį Raštą, Dievas padidins mūsų atsidavimą Jam ir ves mus, nušviesdamas savo šviesa takus, kuriais einame.
Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, kai jūs ėmėte reguliariai skaityti Bibliją? Ką jūs galite padaryti, kad kasdieniuose rūpesčiuose neprarastumėte šio įpročio?
Gailestingas Dieve, Tu dovanojai man Šventąjį Raštą. Padėk man gilintis į jį, kad galėčiau ištikimai Tau tarnauti.
© Our Daily Bread
Comments