Vaza su kavos pupelėmis

David Branon

Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir tarp žūstančių.“ (2 Korintiečiams 2, 15) Aš negeriu kavos, bet kai tik užuodžiu bent menkiausią kavos pupelių kvapą, mano širdį vienu metu užlieja ramybė ir liūdesys. Kai Melisa, mūsų paauglė dukra, įsirenginėjo savo kambarį, ji pripildė vazą kavos pupelių, kad kambaryje visada būtų jaukus ir malonus kvapas. Praėjo beveik dvidešimt metų nuo tada, kai Melisos žemiškasis gyvenimas nutrūko automobilio avarijoje. Tačiau namuose vis dar turime tą vazą su kavos pupelėmis. Savo aromatu jis mums primena laikus, kai su mumis gyveno dukra. Biblijoje kvapas taip pat naudojamas kaip priminimas. „Giesmių giesmėje“ kvapai simbolizuoja vyro ir moters meilę (žr. Giesmių giesmės 1, 2; 4, 11. 16). Ozėjo knygoje sakoma, kad iš atleisto Izraelio sklis „kvapas... kaip iš Libano“ (Oz 14, 7). O dėl tepalo, kuriuo Marija patepė Jėzaus kojas, „namai prisipildė kvapo“ (Jn 12, 3), nurodė į artėjančią Jo mirtį (žr. 7 eil.). Ta pati kvepalų alegorija padeda mums nepamiršti liudyti aplinkiniams. Paulius apie tai rašo taip: „Juk mes esame Kristaus malonus kvapas Dievui tarp išgelbėtų ir žūstančių“ (2 Kor 2, 15). Kaip kavos pupelių aromatas man primena Melisą, taip ir mūsų gyvenimas tegul skleidžia Kristaus ir Jo meilės kvapą, kuris primintų žmonėms, kad jiems reikia Gelbėtojo. Kaip šiandien galite kam nors tapti „Kristaus kvapu“? Kaip kitiems padėjote pajusti Gelbėtojo buvimą? Brangus dangiškasis Tėve, padėk man skleisti naujo gyvenimo kvapą, kad visi manyje atpažintų Tavo liudytoją.

© Our Daily Bread

22 views0 comments

Recent Posts

See All