Amy Boucher Pye
„Girkite Viešpatį, šaukitės Jo vardo, skelbkite tautose Jo darbus, kalbėkite, kad Jo vardas didingas.“ (Iz 12, 4)
XVII amžiuje liuteronų pastorius Martinas Rinkartas (Martin Rinkart) daugiau kaip trisdešimt metų karo ir maro metu tarnavo Saksonijoje (Vokietijoje). Tik per vienus iš trisdešimties tarnystės Kristui metų Rinkartas surengė daugiau kaip 4000 laidotuvių pamaldų, tarp jų ir savo paties žmonos. Kartais šeima badaudavo. Rinkartas galėjo pulti į neviltį, bet jo tikėjimas liko tvirtas ir jis nuolatos dėkojo Dievui. Savo dėkingumą jis išreiškė himne „Nun danket alle Gott“ („Mes pašlovinsim Kūrėją“), giesmėje, kuri ir šiandien yra giedama ir mėgstama daugelio krikščionių.
Rinkartas sekė pranašo Izaijo pavyzdžiu, kurie skatino Dievo tautą visuomet dėkoti savo Kūrėjui, net ir tada, kai Jis užsirūstindavo (Iz 12, 1) arba, kai juos engė priešai (Iz 12, 4).
Mums lengva šlovinti Dievą, pavyzdžiui, per Padėkos dieną, kai kartu su šeima ir draugais džiugiai susirenkame prie gausiai nukrauto stalo. Tačiau ar mes galime išreikšti dėkingumą Dievui sunkiais laikais, kai prarandame artimą ir brangų žmogų arba turime finansinių sunkumų, būname įtraukti į konfliktą?
Sekdami pastoriaus Rinkarto pavyzdžiu, šlovinkime Viešpatį ir dėkokime Jam „nes Jis padarė didingų darbų; tebūna tai žinoma visoje žemėje.“ (Iz 12, 5)
Kaip jūs šlovinate ir dėkojate Dievui sunkiais laikais? Kokį vaidmenį čia atlieka Šventoji Dvasia?
Dieve Tėve, dėkoju Tau už Tavo nuostabius darbus mano gyvenime, už tai, kad Tu begaline savo meile myli mane.
© Our Daily Bread
댓글