Karen Huang
„O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.“ (Romiečiams 5, 8)
Dešimtmetė Ling-Ling pagaliau buvo įvaikinta, bet ji buvo išsigandusi. Našlaičių namuose, kuriuose ji augo, buvo baudžiama už menkiausią nusižengimą. „Mama, ar tu mane myli?“, - paklausė Ling-Ling savo įmotės, mano draugės. Ji atsakė: „Žinoma, kad taip“. Tada Ling-Ling paklausė: „O jei padarysiu ką nors blogo, ar vis tiek mane mylėsi?“
Kai kurie iš mūsų, jausdami, kad kokiu nors būdu nuvylėme Dievą, užduoda, nors ir ne garsiai, tą patį klausimą: „Ar vis tiek mane mylėsi?“ Žinome, kad nesvarbu, kiek laiko gyvensime šiame pasaulyje, visada darysime klaidų ir nusidėsime. Ir mes klausiame: ar tai turi įtakos Dievo meilei?
Biblija mus užtikrina, kad Dievas mus myli (žr. Jn 3, 16). Jis atidavė savo Sūnų mirti, kad tikėdami Juo gautume amžinąjį gyvenimą. Bet ką daryti, jei įtikėję Jį nuvilsime? Tada turime prisiminti, kad „Kristus mirė už mus, kai dar buvome nusidėjėliai“ (Romiečiams 5,8). Jeigu Jis mus pamilo, kai buvome blogiausioje padėtyje, tai kaip galime abejoti Jo meile šiandien, kai esame Jo vaikai?
Jei nusidedame, dangiškasis Tėvas mus pataiso ir pamoko. Tačiau tai nėra atmetimas, tai meilė (Žyd 12, 6). Gyvenkime kaip mylimi Dievo vaikai, džiaugdamiesi, kad Jo meilė mums yra amžina ir nekintanti.
Ar jūsų troškimas paklusti Dievui didina jūsų suvokimą, kad Dievas jus myli? Kaip tai veikia jūsų požiūrį į nuodėmę?
Dangiškasis Tėve, dėkoju Tau už amžiną ir nekintančią meilę.
© Our Daily Bread