Glenn Packiam
„Nebijokite, nes aš jus atpirkau.“ (Izaijo 43, 1)
Pamoksle naudojau vaizdinę iliustraciją: priėjau prie gražaus paveikslo, kurį dailininkė tapė scenoje, ir pačiame paveikslo viduryje nupiešiau juodą juostą. Žiūrovai nustebę nuščiuvo. O menininkė ramiai stovėjo ir stebėjo, ką darau su jos kūriniu. Tada ji pasirinko teptuką, ir sugadintą paveikslą pavertė nauju meno kūriniu.
Šis „atkūrimas“ man primena darbą, kurį Dievas atlieka mūsų gyvenime po to, kai mes jį sugadiname. Pranašas Izaijas pirmiausia papriekaištavo Izraelio tautai dėl jos dvasinio aklumo ir kurtumo (Iz 42, 18-19), o paskui skelbė Dievo išlaisvinimo ir atkūrimo viltį: „Aš esu Viešpats, kuris... sako Jeruzalei: 'Tu būsi apgyvendinta', ir Judo miestams: 'Jūs būsite atstatyti', o jos griuvėsiams: 'Aš juos atstatysiu'“ (Iz 44, 24.26). Tą patį Dievas gali padaryti ir mums. Net ir nuodėmės atveju, jei ją išpažįstame ir atsigręžiame į Dievą, Jis mums atleis ir atkurs (Iz 43, 5-7; žr. 1 Jn 1, 9). Mes negalime sukurti grožio iš netvarkos, bet Jėzus gali. Geroji Evangelijos žinia yra ta, kad Jis mus atpirko savo krauju. Apreiškimo knyga užtikrina, kad galiausiai Viešpats nušluostys mūsų ašaras, sutvarkys mūsų praeitį ir viską padarys nauja (Apr 21, 4-5).
Mūsų požiūris į gyvenimą yra ribotas. Tačiau Dievas, kuris mus pažįsta „vardu“ (Iz 43, 1), padarys mūsų gyvenimą gražesnį, nei kada nors įsivaizdavome. Jei buvote atpirkti tikėjimu į Jėzų, jūsų istorija turės šlovingą pabaigą kaip paveikslas.
Kaip sugadinote savo gyvenimą? Ką Dievas padarė, kad jus atpirktų ir atkurtų?
Viešpatie Jėzau, dėkoju Tau, kad niekada nenustoji dirbti su manimi. Pasitikiu Tavimi ir prašau atkurti tai, ką sugrioviau.
©Our Daily Bread