Bendras darbas

Xochitl Dixon

Jeigu taip darysi ir Dievas įsakys tau, pats ištversi ir visi žmonės grįš į savo namus ramybėje.“ (Iš 18, 23)


Džonas dirbo po dvidešimt ir daugiau valandų per dieną, dažnai ir be pertraukų. Atidaryti labdaros įstaigą reikėjo daug laiko ir jėgų. Kai jis grįždavo namo, jų beveik neužtekdavo žmonai ir vaikams. Galų gale dėl lėtinio streso Džonas pateko į ligoninę, ir tuomet draugas pasiūlė jam suorganizuoti pagalbos komandą. Džonui nesinorėjo atiduoti valdymo, bet jis suprato, kad tokia įtampa ne jo jėgoms. Jis pasitikėjo draugu ir Dievu, atiduodamas įgaliojimus žmonių grupei, kurią jie kartu išrinko. Po metų Džonas pripažino, kad jo labdaros įstaiga ir šeima niekuomet nebūtų klestėjusi, jeigu jis būtų atsisakęs Dievo siųstos pagalbos.


Viešpats sukūrė žmogų tokį, kad jis negali pasiekti sėkmės be mylinčių aplinkinių paramos. Išėjimo knygoje Mozė stengėsi būti Dievo tautos mokytojas, patarėjas ir teisėjas – ir viską daryti vienas. Jo uošvis Jetras pasakė Mozei: „Tu pats ir šitie žmonės, kurie yra su tavimi, visiškai nuvargsite, nes tau tai per sunku; tu negali vienas atlikti to darbo“ (Iš 18, 18). Paskui jis pasiūlė paskirstyti tarnystės naštą ištikimiems žmonėms. Mozė priėmė patarimą.


Jei mes patikėsime, kad Dievas darbuojasi per visus savo žmones ir laimina bendras pastangas, tai įgysime tikrą ramybę.


Kaip jūs galite pasitikėti Dievu, prašydami pagalbos arba pasiūlydami pagalbą šią savaitę? Kokiu būdu Jis yra suteikęs jums patikimų žmonių paramą?


Dieve Tėve, dėkoju, kad niekada nepavedi man darbo be Tavo pagalbos ar kitų palaikymo.


© Our Daily Bread

36 views0 comments

Recent Posts

See All