Monica La Rose
„[Elkitės] Su visu nuolankumu bei ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje.“ (Ef 4, 2)
Ji ganėtinai nebloga, bet ne tiek gera, kad aš pamesčiau galvą“, - sako misteris Darsis Jane Austen romane „Puikybė ir prietarai“. Kaip tik dėl šios frazės knyga įsirėžė mano atmintyje ir padarė man didelę įtaką. Perskaičiusi šį sakinį, aš tvirtai nusprendžiau, kad misteris Darsis man niekuomet nepatiks.
Tačiau aš klydau. Panašiai, kaip knygos herojė Elizabetė Benet, aš lėtai ir nenoriai keičiau savo nuomonę. Kaip ir ji aš norėjau visiškai suprasti Darsio charakterį, bet įsikibusi laikiausi savo reakcijos į pačias blogiausias jo apraiškas. O kai perskaičiau iki galo, susimąsčiau: ar ir aš realiame gyvenime nepakartosiu tos pačios klaidos? Nuo kelių galimų draugų aš nusigręžiau, nes nesugebėjau peržengti pirmojo įspūdžio slenksčio?
Tikėjimo Jėzumi centre yra patirtis, kad mūsų Gelbėtojas pirmas pamilsta ir priima mus, kai mes dar būname patys blogiausi nusidėjėliai (Rom 5, 8; 1 Jn 4, 19). Tai stebuklas suvokimo, kad mes galime pakeisti mūsų senąją nuodėmingą esmę į naują prigimtį Kristuje (Ef 4, 23-24). Ir dar supratimo džiaugsmas, kad mes daugiau nebesame vieniši. Mes tampame „Kristaus kūno“ dalimi drauge su tais, kurie mokosi gyventi „meilėje“ – tikroje ir besąlygiškoje meilėje (Ef 5, 2).
Prisimindami tai, ką dėl mūsų padarė Kristus (Ef 5, 2), kaip mes galime delsti matyti kitus tokius, kokius Jis mato mus?
Kodėl jūs esate linkę apie kitus blogai galvoti? Kada jūs klydote blogai galvodami apie kitus?
Dieve, kartais man sunku priešintis norui smerkti ir lyginti kitus, taip pat laikyti save geresne už kitus. Padėk man širdimi priimti tiesą, kad man nereikia su niekuo lenktyniauti ir kad Tu mane myli besąlygiška meile.
© Our Daily Bread