Arthur Jackson
„Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapą.“ (Jono 20, 4)
Keliaudamas po Paryžių Benas su draugais užsuko į vieną iš garsiųjų muziejų. Nors Benas nedaug ką išmanė apie tapybą, pamatęs Eugenijaus Burano paveikslą, kuriame pavaizduoti Kristaus mokiniai Petras ir Jonas, prisikėlimo rytą bėgantys prie Viešpaties kapo, apstulbo. Apaštalų veidų išraiškos ir jų rankų padėtis kalba be žodžių, tarsi kviesdama žiūrovą įsijausti į jų vietą ir dalytis sujaudintomis emocijomis.
Paveiksle, įkvėptame Jono liudijimo, vaizduojami du vyrai, bėgantys prie tuščio Jėzaus kapo (Jn 20, 1-10). Paveikslas perteikia susijaudinusių mokinių veidų įtampą. Nors tuo metu jų tikėjimas dar buvo silpnas, jie bėgo teisinga kryptimi, o tada jiems pasirodė pats prisikėlęs Jėzus (19-29 eil.). Jų ieškojimai nesiskyrė nuo daugelio žmonių ieškojimų per amžius. Nors mes negalime patirti tuščio kapo ar genialaus meno kūrinio, vis tiek galime suprasti gerąją naujieną. Biblija mus skatina tikėtis, ieškoti ir bėgti Kristaus ir Jo meilės kryptimi net tada, kai kyla abejonių, klausimų ir neaiškumų. Švęsdami Paschą prisiminkime Viešpaties žodžius: „Ieškosite manęs ir rasite, jei ieškosite manęs visa širdimi“ (Jer 29, 13).
Jei nepažįstate Jėzaus, ką turite daryti, kad bėgtumėte Jo ir Jo meilės link? O jei esate krikščionis, kaip papasakosite kitiems apie Jo meilę?
Viešpatie Jėzau, šiandien vesk mane į savo rankas.
©Our Daily Bread