Monica La Rose
„Tu buvai man pagalba, todėl aš džiūgausiu Tavo sparnų pavėsyje. Mano siela įsikibo į Tave; Tavo dešinė palaiko mane.“ (Ps 63, 7-8)
Adatos, pienas, grybai, liftas, gimdymas, bitės – tai tik maža dalis fobijų, dėl kurių kenčia Adrianas Monkas, detektyvas ir pagrindinis TV laidos „Vienuolis“ veikėjas. Bet kai Monkas drauge su senu savo priešininku Haroldu Krenšavu atsiduria uždarytoje automobilio bagažinėje, jis staiga supranta, kaip įveikti uždarų patalpų baimę.
Monkas ir Haroldas panikuoja bagažinėje, bet staiga Monkas „praregi“ ir sako: „Manau, kad mes neteisingai vertiname situaciją. Ši bagažinė, šios sienos... jos mūsų neuždaro... jos mus saugo! Joks blogas dalykas negali čia patekti... nei mikrobai, nei gyvatės, nei dar kas nors. Plačiai atmerkęs akis Haroldas pagauna idėją ir susižavėjęs sušnabžda: „Ši bagažinė yra mūsų draugas!“
63 psalmėje Dovydui nutinka kažkas panašaus. Būdamas „sausoje ir nualintoje žemėje be vandens“ Dovydas prisimena Dievo jėgą ir meilę (Ps 63, 1-4). Jo akyse dykuma tarsi pasikeičia ir tampa Dievo rūpesčio ir apsaugos vieta. Tarsi paukštelis, pasislėpęs motinos sparnų prieglobstyje, Dovydas suvokia, kad įsikibusi į Dievą jo siela gali puotauti net ir toje dykumoje, būdama pasotinta „kaulų smegenimis ir riebalais“ (Ps 63, 5), rasdama jėgos malonėje, „kuri geresnė už gyvenimą“ (Ps 63, 3).
Kada jūs matėte Dievo rūpestį būdami sunkiose aplinkybėse? Kokiuose dabarties išgyvenimuose jūs galite išmokti džiaugtis Dievo „sparnų pavėsyje“?
Mylintis Kūrėjau, Saugotojau ir Globėjau, dėkoju Tau už nuostabią Tavo meilę, kuri prasiskverbia į mano širdį net pačiose kebliausiose aplinkybėse, jas paversdama Tavo sparnų prieglobsčiu.
© Our Daily Bread