Kirsten Holmberg
„Viešpats (...) džiūgaus dėl tavęs giedodamas.“ (Sof 3, 17)
Jaunas tėvas laikė ant rankų mažą sūnų, dainavo jam dainelę ir sūpavo pagal melodijos ritmą. Berniukas gimė turėdamas klausos sutrikimą ir negirdėjo nei melodijos, nei žodžių. Tačiau tėvas vis tiek gražiai dainavo. Tai buvo nuostabus ir švelnus tėviškos meilės pasireiškimas. Ir jo pastangos buvo apdovanotos džiugia berniuko šypsena.
Šis tėvo ir sūnaus bendravimas man priminė kupinus vilties Sofonijo žodžius. Senojo Testamento pranašas rašė, kad Dievas džiugiai giedos apie savo „dukrą“ – Jeruzalės gyventojus (Sof 3, 17). Dievui patinka daryti savo tautai gera. Jis žadėjo atšaukti griežtą nuosprendį ir išvyti priešus (Sof 3, 15). Sofonijas sakė, kad jo bendrapiliečiai daugiau neturės priežasčių bijoti, o vietoje jų atsiras daugybė priežasčių džiaugtis.
Mes, Dievo vaikai, atpirkti Jėzaus Kristaus krauju, kartais patiriame klausos problemų: negalime arba, greičiausiai, nenorime klausytis meilės giesmės, kurią mums gieda Dievas. Jis elgiasi su mumis kaip jaunas tėvas, kuris dainavo savo sūneliui, nepaisant, kad jis negalėjo girdėti. Galbūt mums reikėtų atidžiau įsiklausyti, kad išgirstume garsiai skambantį džiaugsmą Jo balse. Dangaus Tėve, padėk mums girdėti Tavo meilės giesmę ir nurimti Tavo glėbyje.
Kas trukdo jums girdėti Dievą? Kaip jūs galite nustatyti savo klausą, kad išgirstumėte, kaip Jis džiaugiasi jumis?
Dėkoju, Dieve, kad Tu džiaugiesi manimi! Leisk man visada girdėti Tavo balsą ir Tavo giesmę.
© Our Daily Bread
Comments