Xochitl Dixon
„Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu, Jo akivaizdon ateikite giedodami.“ (Ps 100, 2)
Kai aš laukiau pusryčių savitarnos eilėje krikščionių konferencijų centre, į valgyklą įėjo grupė moterų. Viena iš jų atsistojo į eilę už manęs. Aš nusišypsojau ir pasisveikinau. Atsakydama šypsena į mano sveikinimą, ji pasakė: „Aš jus kažkur esu mačiusi“. Įsidėdamos į lėkštes kiaušinienę, mes stengėmės prisiminti, kur galėjome susitikti. Tačiau aš buvau įsitikinusi, jog ji mane su kažkuo supainiojo.
Per pietus ji vėl priėjo prie manęs ir paklausė: „Gal jūs vairuojate baltą automobilį?“
Gūžtelėjau pečiais ir atsakiau: Anksčiau. Prieš kelis metus“.
Ji nusijuokė ir pasakė: „Mes su jumis beveik kas rytą sustodavome greta priešais šviesoforą prie mokyklos. Jūs visada pakeldavote rankas ir džiugiai giedodavote. Man atrodė, kad jūs šlovindavote Dievą. Ir aš prisijungdavau prie jūsų, net tuomet, kai man būdavo sunku“.
Mes abi drauge pasimeldėme, apsikabinome ir ėmėme valgyti.
Mano nauja draugė patvirtino paprastą faktą: žmonės stebi, kaip elgiasi Kristaus pasekėjai, net jei mes manome, kad mūsų niekas nemato. Jei džiugus šlovinimas tapo mūsų gyvenimo būdu, mes galime ateiti pas savo Kūrėją bet kada ir bet kur. Prisimindami Jo nuolatinę meilę ir ištikimybę, mes galime mėgautis artima bendryste su Juo ir dėkoti Jam už nuolatinį rūpestį (Ps 100). Nesvarbu, ar mes giedame šlovinimo giesmes savo automobiliuose, ar meldžiamės viešai, ar parodome Dievo meilę gerais darbais, mes įkvepiame aplinkinius laiminti Jo vardą (Ps 100, 4). Dievo garbinimas nevyksta vien tik sekmadienio rytą bažnyčioje.
Kaip jūs visą dieną galite džiugiai šlovinti Dievą? Kada kažkieno giedojimas paskatino jus taip pat giedoti?
Visagalis Dieve, prašau, padėk man nuolat, džiugiai dėkoti ir garbinti Tave.
© Our Daily Bread