Tim Gustafson
„Aš buvau padrąsintas, kai Viešpaties, mano Dievo, ranka buvo ant manęs ir surinkau Izraelio vyresniuosius, kad jie eitų su manimi.“ (Ezr 7, 28)
Mažas Biblijos koledžas Ganos šiaurėje nedarė įspūdžio: kuklus šlako blokelių pastatas, dengtas skardiniu stogu, ir saujelė studentų jame. Vis dėlto Bobas Hejsas (Bob Hayes) įdėjo savo širdį į šiuos studentus. Jis skyrė jiems tarnystes ir skatino pamokslauti bei mokyti, kartais nepaisydamas jų nenoro. Bobas mirė prieš daug metų, tačiau šiandien Ganoje veikia dešimtys klestinčių bažnyčių, mokyklų ir yra du Biblijos institutai. Visa tai kuklaus koledžo absolventų darbo vaisiai.
Karaliaus Artakserkso laikais (465-424 m. pr. Kr.) Rašto žinovas Ezra subūrė žydų tremtinių grupę, kad grįžtų į Jeruzalę, tačiau tarp jų nebuvo levitų (Ezr 8, 15). Todėl Ezra pasiuntė „vietovės vyresnįjį, prašydamas atsiųsti mums žmonių, kurie tarnautų Dievo namuose“ (Ezr 8, 17). Pavedimas buvo įvykdytas (Ezr 8, 18-20) ir Ezra visiems grįžtantiems paskelbė pasninką ir maldą (Ezr 8, 21).
Ezros vardas reiškia „pagalbininkas“. Tai savybė, kuri yra gero vadovavimo pagrindas. Dėka to, kad Ezdra ir jo pavaldiniai elgėsi pamaldžiai pagal Biblijos mokymą, Jeruzalėje jie buvo dvasinio prabudimo priešakyje (žr. Ezr 9–10 skyrius). Viskas, ko jiems reikėjo, - šiek tiek paskatinti ir išmintingai vadovauti.
Panašiai veikia ir Dievo bažnyčia. Kai geri vadovai mus skatina ir moko, mes mokomės, kaip elgtis su kitais. Tokia įtaka tęsis ir po to, kai paliksime šį pasaulį. Ištikimai Dievui atliktas darbas tęsis ir amžinybėje.
Kas yra jūsų pagrindinis dvasinis mokytojas? Jei tokio neturite, į ką galėtumėte kreiptis pagalbos? Kodėl dvasinė pagalba Kristuje yra gyvybiškai svarbi?
Dangaus Tėve, parodyk man tą, kuriam aš galėčiau padėti.
© Our Daily Bread