Mike Whitmer
„Bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir netenkinkite kūno geidulių.“ (Romiečiams 13, 14)
Palaimintasis Augustinas savo autobiografijoje „Išpažinimai“ aprašo savo ilgą ir vingiuotą kelią pas Kristų. Vieną dieną jis važiavo į rūmus sakyti pagiriamosios kalbos imperatoriui. Jis svarstė savo veidmainiškus ditirambus, kai pastebėjo girtą elgetą, kuris „linksmai juokavo“. Žiūrėdamas į jį Augustinas suprato, kad šis žmogus jau buvo pasiekęs trumpalaikę laimę, kurią jis bandė pasiekti darydamas karjerą, ir tai darė kur kas mažesnėmis pastangomis. Taigi Augustinas nustojo siekti žemiškos sėkmės.
Tačiau jis vis dar buvo pavergtas geismo. Jis žinojo, kad negalės atsigręžti į Jėzų, jei nenusigręš nuo nuodėmės. Todėl jis meldėsi: „Duok man skaistumo ir susilaikymo, tik ne dabar“.
Augustinas blaškėsi tarp išgelbėjimo ir nuodėmės, kol galiausiai jam nusibodo. Įkvėptas kitų atsivertusiųjų į Kristų, Biblijoje jis atsivertė Laišką romiečiams: „Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, gašlavimui ir paleistuvavimui, vaidams ir pavydui, bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir netenkinkite kūno geidulių.“ (Rom 13, 13-14).
Dievas pasinaudojo šiais įkvėptais žodžiais, kad sulaužytų geismo pančius ir įvestų Augustiną į Dievo Sūnaus karalystę, „kurioje turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą“ (Kol 1, 13-14). Augustinas tapo vyskupu. Jis vis dar buvo gundomas, bet dabar žinojo, į ką kreiptis pagalbos ir atleidimo. Jis kreipėsi į Kristų. O kaip dėl jūsų?
Kas jums trukdo atiduoti savo širdį Kristui? Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei tai padarytumėte?
Dangiškasis Tėve, tegul niekas nestovi tarp manęs ir Tavęs.
© Our Daily Bread