James Banks
„Žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ (Lk 2, 14)
Belgijoje šaltą 1914 m. Kūčių vakarą iš apkasų, kuriuose sėdėjo kareiviai, pasigirdo giedojimas. Giesmės „Tyli naktis“ žodžiai iš pradžių suskambo vokiškai, o paskui angliškai. Kariai, kurie dienos šviesoje šaudė vieni į kitus, sudėjo ginklus ir išėjo iš apkasų, kad neutralioje zonoje paspaustų rankas, pasikeisdami kalėdiniais sveikinimais ir spontaniškomis dovanomis, improvizuotomis iš savo dienos davinio. Kitą dieną nepasigirdo nė vieno šūvio. Kareiviai kalbėjosi, juokėsi net suorganizavo futbolo varžybas.
Pirmojo pasaulinio karo 1914 m. Kalėdų paliaubos Vakarų fronte tapo trumpu atspindžiu ramybės, kurią prieš daugelį metų per pirmąsias Kalėdas paskelbė angelai. Angelas kreipėsi į išsigandusius piemenis šiais raminančiais žodžiais: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus.“ (Lk 2, 10-11) Paskui pasirodė daugybė angelų, šlovinančių Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ (Lk 2, 13- 14)
Jėzus Kristus – „Ramybės Kunigaikštis“, kuris gelbsti mus nuo mūsų nuodėmių (Iz 9, 6). Savo auka ant kryžiaus Jis dovanoja atleidimą ir sutaikymą su Dievu visiems, kurie Jį tiki.
Kaip jūs patyrėte Jėzaus teikiamą ramybę? Kaip jūs šiandien dar su kuo nors galite pasidalinti Jo ramybe?
Ramybės Kunigaikšti, prašau, viešpatauk mano širdyje. Aš šlovinu Tave už tobulą ramybę, kurios niekas negali iš manęs atimti!
© Our Daily Bread