Kurt Bubna
Kai kuriems žmonėms žodžiai, kad skausmas – tai iššūkis, yra itin sumenkinantys. Ar skausmas būtų emocinis, fizinis ar susijęs su tarpusavio santykiais, kai mes kenčiame ir patiriame gilų skausmą – tai yra siaubinga.
Neseniai aš kankinausi dėl mane draskiusio dantų skausmo. Sutuoktinių pora, kuriuos aš myliu, skiriasi. Aš kalbėjausi su vyru, kurio žmona neseniai numirė nuo vėžio. Gavau elektroninį laišką iš koledžo studento, kuris kažkada lankė mūsų bažnyčią ir liepsnojo dėl Jėzaus, bet dabar jis jau atitolo nuo Jo. Ir dar prie viso to „džiaugsmo“ prisidėjo mano dvidešimt trejų metų automobilis, kuris vos vos laikosi.
Tai bent buvo savaitė!
Man skauda kūną. Man skauda širdį. Kartais tas skausmas atrodo nepakeliamas.
Galbūt jūsų savaitė buvo dar blogesnė už mano. Galbūt jūs susiduriate su kažkuo daug rimtesniu negu dantų skausmas, nes jūsų kūną tiesiog dabar graužia mirtina liga. Galbūt jūs esate įtraukti į jūsų asmeninių santykių mūšį, ir tai drasko jūsų sielą. Jūs galite būti motina arba tėvas vaiko, kuris atsitraukė nuo tikėjimo.
Jums skauda kūną. Jums skauda širdį. Ir kartais skausmas atrodo nepakeliamas.
Aš labai dėl to apgailestauju, ir mažiausia ko aš norėčiau, tai jūsų kančias pridengti lipduku vaizduojančiu džiaugsmingą Jėzų. Bet ar aš galiu jums pasiūlyti apie kai ką pagalvoti?
Su kuo jūs dabar besusidurtumėte kaip tėvas, kaip vienas iš sutuoktinių, kaip pastorius arba kaip asmenybė, tai nėra jūsų istorijos pabaiga.
Rimtai, tai – ne pabaiga. Ne galas, jeigu jūs sekate paskui Kristų.
Su kokia fizine problema jūs besusidūrėte, jūsų žemiškasis „skafandras“ (t.y. jūsų kūnas) vieną dieną bus atnaujintas (2 Kor 5, 1-10).
Kokį emocinį procesą jūs dabar bepatirtumėte, vieną dieną kiekviena susisielojusi širdis bus išgydyta (Apr 21, 1-4).
Kokią tarpusavio santykių kovą bekovotumėte su jūsų vyru arba žmona, su tėvais arba su lyderiu, vieną dieną ramybė amžinai valdys jūsų protą (1 Tes 5, 23-24).
Deja, suvokdami mūsų ateitį, kaip žmonės mes esame labai riboti. Mes būname taip apimti skausmo, kad užmirštame, jog bet koks skausmas yra laikinas (2 Kor 4, 17-18).
Mes taip pat praleidžiame pro akis ir tokį faktą: skausmas gali būti mokytojas. Jeigu mes nusprendžiame peržengti per tai, o ne paprastai pereiti, skausmas gali suformuoti iš mūsų žmones, kurie bus geresni, bet neapkartę.
Be abejo, jeigu man leistų pasirinkti, aš pasirinkčiau gyvenimą be skausmo, bet kaip tik per mūšius ir kančias mano charakteris geriausiai pasikeičia į Jėzaus paveikslą.
Kaip aš norėčiau, jog tai būtų netiesa, tačiau taip yra.
Kai skausmas atrodo nepakeliamas, ir jūs norite pasiduoti, prisiminkite, joks skausmas nėra amžinas ir kiekvienas skausmas turi tikslą.
Todėl laikykitės.
Su kuo jūs dabar besusidurtumėte, tai nėra jūsų istorijos Kristuje pabaiga.
Mūšiai, sunkumai ir kentėjimai, mus pribloškiantys dabar, tai yra niekis, palyginus su grožiu ir stebuklu, kurie laukia Jėzaus dėka!
Comments