Arthur Jackson
„Viešpačiu aš pasitikiu.“ (Ps 11, 1)
JAV kariuomenės kario Desmonto Doso (Desmond Doss) žygdarbiai buvo parodyti 2016 m. filme „Pjūklo ketera“ („Hacksaw Ridge“). Doso įsitikinimai neleido jam imti į rankas ginklo ir atimti gyvybės, todėl jis tapo armijos sanitaru, kad rizikuodamas savo paties gyvybe, gelbėtų sužeistuosius. Ceremonijos metu, apdovanojant (1945.10.12) Dosą Garbės medaliu, buvo perskaityti tokie įsakymo žodžiai: „Pirmos klasės eilinis Dosas atsisakė slėptis priedangoje ir pasiliko vykstančio mūšio vietoje su daugeliu sužeistųjų, išnešdamas juos vieną po kito į saugų pakraštį (…). Jis nedvejodamas išėjo į priešų artilerijos ir šaulių apšaudomą zoną, kad galėtų padėti artilerijos karininkui“.
11 psalmėje rašoma, kad Dovydo pasitikėjimas Viešpačiu buvo priežastis, kad jis atsisakė bėgti nuo puolančio priešo (Ps 11. 2-3). Jo tikėjimo išpažinimas susidėjo iš trijų žodžių: „Viešpačiu aš pasitikiu“ (Ps 11, 1). Šis tvirtai įsišaknijęs tikėjimas vadovavo jo elgesiui.
Dovydo žodžiai, esantys Ps 11, 4-7 eilutėse, išaukština Dievo didybę. Taip, kartais gyvenimas būna panašus į mūšio lauką, o priešo ugnis (sveikatos, finansinės, socialinės ir dvasinės problemos) verčia mus ieškoti prieglobsčio. Ką gi turime daryti? Mes turime pripažinti, jog Dievas yra visatos Karalius (Ps 11, 4); džiaugtis Jo nuostabiu gebėjimu teisti (Ps 11, 5-6); nurimti, nes Jis yra teisus, myli teisybę ir yra nešališkas (Ps 11, 7). Norėdami rasti prieglobstį, mes turime nedelsdami bėgti pas Dievą!
Kada jums teko patirti „priešo apšaudymą“ ir jūs norėjote pasislėpti kažkur, išskyrus Dievą? Ar jūs galite prisiminti, kaip Dievas ateidavo jums į pagalbą ir tai atnaujindavo jūsų viltį?
Dangaus Tėve, padėk man Tave aiškiau matyti už bet kokią man priešišką jėgą ir bėgti pas Tave, kad Tu apgintum ir globotum.
© Our Daily Bread
Comentários