Kvietimas palikti

Elisa Morgan

Tuodu tuojau paliko tinklus ir nusekė paskui Jį.“ (Mt 4, 20)


Jaunystėje aš svajojau ištekėti už savo mokyklos meilės, kol kartą mes susipykome ir išsiskyrėme. Aš nežinojau, ką man daryti su savo gyvenimu. Galiausiai suvokiau, kad Dievas mane kreipia dirbti Jam tarnaujant žmonėms, ir aš įstojau į seminariją. Ir tuomet man atsivėrė nuožmi tikrovė: man reikėjo atsiplėšti nuo šaknų, palikti draugus ir šeimą. Kad galėčiau atsiliepti į Dievo kvietimą, man reikėjo išvykti iš namų.


Jėzus ėjo Galilėjos jūros pakrante, kai pamatė Petrą ir jo brolį Andriejų, užmetančius į jūrą tinklus. Jie užsidirbdavo pragyvenimui gaudydami žuvis. Tačiau Viešpats juos pašaukė: „Sekite paskui mane ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4, 19). Paskui jis pamatė dar du kitus žvejus, Jokūbą ir jo brolį Joną, ir pašaukė juos tokiu pat kvietimu (Mt 4, 21).


Mokiniai nuėjo paskui Jėzų ir taip pat šį tą paliko. Petras ir Andriejus paliko tinklus (Mt 4, 20). Jokūbas ir Jonas paliko „valtį ir tėvą“. Lukas apie tai rašo taip: „Išvilkę į krantą valtis, jie viską paliko ir nusekė paskui Jį“ (Lk 5, 11).


Bet koks Kristaus pašaukimas kviečia ko nors atsisakyti. Tinklų. Laivo. Tėvo. Draugų. Namų. Viešpats pašaukia mus visus į savitarpio santykius su Juo. O paskui kiekvieną iš mūsų pakviečia tarnystei.


Kaip Dievas pašaukė jus sekti paskui Jį ir tuo pat metu kažką palikti? Kokiais būdais jūs galite patikėti Jam tai, ką paliekate?


Mylintis Viešpatie, padėk man suprasti, ką man reikia palikti, kad galėčiau atsiliepti į Tavo kvietimą.


© Our Daily Bread

115 views0 comments

Recent Posts

See All