top of page

Piktžolių laistymas

Adam Holtz

Sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų.“ (Galatams 5, 16)

Šį pavasarį mūsų kieme augalai išdygo tarsi iš Juros periodo parko. Vienas iš jų užaugo toks didelis, kad kai bandžiau jį ištraukti, vos nesusilaužiau nugaros. Bet kai nuėjau į pašiūrę ir grįžau su kastuvu, pamačiau, kad dukra laisto šią piktžolę! „Kodėl tu tai darai?“ - sušukau aš. „Noriu pažiūrėti, kokio aukščio ji užaugs!“ - atsakė ji piktai šypsodamasi.

Piktžolės nėra tie augalai, kuriais mes rūpinamės. Tačiau apmąstydamas šį įvykį supratau, kad kartais mes laistome „piktžoles“ savo dvasiniame gyvenime, maitindami troškimus, kurie stabdo mūsų augimą Kristuje.

Paulius apie tai rašo Laiške galatams 5, 13-26, kur priešpriešina gyvenimą pagal kūną ir gyvenimą pagal Dvasią. Jis sako, kad taisyklių laikymasis neužtikrins „gyvenimo be piktžolių“, kurio siekiame. Kad „nelaistytume piktžolių“, apaštalas ragina mus „vaikščioti Dvasia“. Pasilikimas Dieve išlaisvins mus nuo „kūno geidulių“ (16 eil.).

Kad visiškai suprastume Pauliaus mokymą, reikia viso gyvenimo. Tačiau, kita vertus, jo mintis paprasta: užuot maitinę savo savanaudiškus troškimus, auginę niekam nenaudingas piktžoles, geriau plėtoti santykius su Dievu. Taip užauginsime gerų vaisių ir sulauksime dieviško gyvenimo derliaus (22-25 eil.).

Kokias jūsų dvasinio gyvenimo sritis reikia „ravėti“? Kaip galite paklusti Dievui ir pasilikti Jame?

Dangiškasis Tėve, kartais savo dvasiniame gyvenime laistau piktžoles. Padėk man vietoj to pasilikti Tavyje, kad Tu galėtum duoti dvasinių vaisių manyje.

© Our Daily Bread

54 views0 comments

Recent Posts

See All

コメント


bottom of page