Prisiminimai

Alyson Kieda

Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda.“ (Jn 15, 13)


Tarp savo pažįstamų turiu daug buvusių karių. Mano tėvas ir dėdės Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo kariuomenėje. Jie grįžo iš karo namo, bet šimtai tūkstančių neteko brangių žmonių, kurie išėjo tarnauti savo šaliai. Tačiau jeigu jų paklaustume, tai ir mano tėvas, ir dauguma to meto kareivių pasakytų, kad buvo pasiruošę atiduoti gyvybę, kad apgintų savo mylimuosius ir tai, kas jų įsitikinimu buvo teisinga.


Kai kas nors žūsta gindamas savo šalį, tai per laidotuvių pamaldas dažnai yra cituojamas Evangelijos pagal Joną tekstas: „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda“ (Jn 15, 13). Tačiau kokie įvykiai slypi šioje eilutėje?


Kai Jėzus per Paskutinę vakarienę tarė šiuos žodžius savo mokiniams, Jis ruošėsi mirti. Beje, vienas iš Jo mokinių būrelio, Judas, jau buvo išėjęs Jį išduoti (Jn 13, 18-30). Kristus visa tai žinojo, tačiau vis tiek pasirinko paaukoti savo gyvybę už savo draugus ir priešus.


Jis norėjo ir buvo pasiruošęs mirti už tuos, kurie įtikės Jį, net už tuos, kurie vis dar buvo Jo priešai (Rom 5, 10). Savo ruožtu Jis prašė mokinių mylėti vienas kitą kaip Jis juos pamilo (Jn 15, 12). Jo begalinė meilė skatina mus pasiaukojančiai mylėti kitus kaip draugus, taip ir priešus.


Prieš įtikėdami Jėzų mes buvome Jo priešai. Ir vis dėlto Jis mirė už mus. Kaip jūs galite pagerbti Viešpatį už Jo mirtį ant kryžiaus už jus? Kaip jūs galite pasiaukojančiai mylėti kitus?


Viešpatie Jėzau, mes labai Tau dėkingi už tai, kad Tu sutikai numirti už mus!


© Our Daily Bread

32 views0 comments

Recent Posts

See All