Leslie Koh
„Dieve, pasigailėk manęs dėl savo malonės“ (Ps 51, 1).
Straipsnis vietiniame laikraštyje buvo trumpas, bet glostantis širdį. Po dalyvavimo šeimos santykių stiprinimo programoje grupei kalinių buvo surengtas atviras susitikimas su šeimomis. Kai kurie eilę metų nebuvo matę savo vaikų. Vietoje to, kad bendrautų per stiklinę sieną, jie galėjo apkabinti brangius žmones, laikyti juos už rankų. Jie verkė, ėmė gyti jų širdžių žaizdos.
Daugumai skaitytojų tai buvo tik straipsnis. Tačiau šeimoms, kurios dalyvavo programoje, tai buvo didelis įvykis. Daugelyje iš jų prasidėjo atleidimo ir susitaikymo procesas.
Nuodėmių atleidimas ir susitaikymas su Dievu tapo mums įmanomu dėka Jo Sūnaus. Ir tai žymiai daugiau, negu tiesiog krikščioniško mokymo dalis. Jėzaus Kristaus auka – tai stebėtina ir puiki naujiena ne tik pasauliui, bet ir man bei jums asmeniškai.
Kai mus kamuoja kaltė už praeityje padarytas nuodėmes, į šią naujieną reikia įsikibti iš visų jėgų. Begalinė Tiesa apie Dievo gailestingumą turi tapti mūsų asmeniniu turtu. Jėzus mirė dėl mūsų, todėl mes galime ateiti pas Tėvą apvalyti nuo nuodėmių ir švarūs, „baltesni už sniegą“ (Ps 51, 7). Suprasdami, jog esame neverti pasigailėjimo, mes galime įsitverti ir tvirtai laikytis vienintelės vilties – didžios Dievo malonės ir beribio gailestingumo (Ps 51, 1; žr. Jurėno vert.).
Dangiškasis Tėve, prašau, atleisk, jog aš dažnai priimdavau Tavo gailestingumą ir meilę kaip man priklausantį dalyką. Dėkoju už nuostabią dovaną ir privilegiją, kurių aš nenusipelniau, bet kurias Tu man dovanoji per savo malonę.
Atleidimas nėra paprasta žinia. Tai nuostabi ir labai asmeniška žinia!
© Our Daily Bread
Comentarios