Mart DeHaan
„Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris dienas Aš ją atstatysiu.“ (Jn 2, 19)
Griovimo kompanija Mičigano valstijos Pontiako (Pontiac) mieste per klaidą nugriovė ne tą namą. Vėliau tyrėjai išaiškino, jog namo, kurį buvo rengiamasi nugriauti, šeimininkas perkėlė savo namo numerį ant kaimyninio namo, tokiu būdu norėdamas išsaugoti savo turtą.
Jėzus padarė visiškai priešingai. Jis atėjo į žemę, kad leistų „sugriauti“ savo paties „namą“ dėl kitų. Nupieškite savo vaizduotėje šią sceną. Įsivaizduokite, kokie sumišę turėjo būti visi, įskaitant ir paties Jėzaus mokinius Įsivaizduokite, kaip jie žiūrėjo vienas į kitą, kai Jis pasakė judėjų vyresniesiems: „Sugriaukite šitą šventyklą, ir per tris dienas Aš ją atstatysiu“ (Jn 2, 19). Jie pasipiktinę atsakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventyklą statė, o Tu atstatysi ją per tris dienas?!“ (Jn 2, 20). Jie to nesuprato.
Jie nesuprato, jog Jėzus atėjo parodyti, kad visa pikta, kurį mes darome sau ir vieni kitiems, galiausiai kris ant Jo. Jis sumokės už jį.
Dievas visada geriau pažinojo mūsų širdis, nei mes patys. Tad Jis neatskleidė savo planų pilnybės net tiems, kurie matė Jo stebuklus ir Jį įtikėjo (Jn 2, 23-25). Tuomet, kaip ir dabar, Jis pamažu atskleidžia savo meilę ir gerumą, kurių (Jėzaus žodžiais tariant) mes negalėtume suprasti, net jei Jis mums tiesiai sakytų.
Kokius jausmus, jūsų nuomone, Jėzus patyrė, kai „apvalė šventyklą“? Kaip jūs galite šiame Jo poelgyje matyti gailestingumą ir užuojautą dabar, kai jūs suprantate, ką Jis turėjo omenyje?
Dangaus Tėve, padėk man tikėti, kad Tu visuomet atlieki nematomą darbą, darydamas žymiai daugiau nei aš žinau ir suprantu.
© Our Daily Bread