John Blase
„Ir atsakys jiems Karalius: ‚Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte‘.“(Mt 25, 40)
Jo vardas Spenseris, bet visi jį vadina paprasčiausiai Spensu. Jis buvo valstijos bėgimo čempionas tarp vyresniųjų klasių mokinių. Paskui įstojo į prestižinį universitetą. O dabar gyvena viename iš pačių didžiausių Amerikos miestų ir yra aukštai vertinamas cheminių technologijų srityje. Bet jeigu jūs Spenso paklausite apie jo pačius didžiausius pasiekimus, jis vargu ar paminės ką nors iš to, kas buvo išvardinta. Jis su džiaugsmu pasakos jums apie keliones į Nikaragvą, kur vyksta paskutinius kelis mėnesius, kad pagelbėtų mokytojams ir mokiniams mokymo programoje, kurią jis padėjo įkurti viename iš pačių vargingiausių šalies vietovių. Ir dar papasakos, kaip dėl šios tarnystės praturtėjo jo gyvenimas.
„Vienam iš šių mažiausiųjų“. Šią frazę žmonės naudoja pačiais įvairiausiais atvejais. Tačiau Jėzus mažiausiais pavadino tuos, kurie pagal šio pasaulio standartus niekuo arba beveik niekuo negali mums atsidėkoti už mūsų tarnystę. Tai tie, į kuriuos dažnai pasaulis nekreipia dėmesio arba išvis juos užmiršta. Ir vis dėlto tai yra kaip tik tie žmonės, kuriuos Kristus iškelia į ypatingą padėtį, sakydamas: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Nereikia gauti prestižinio universiteto diplomo, kad suprastume Viešpaties žodžių reikšmę. Tarnauti „mažiausiems“ – tai tas pat, kaip tarnauti Jam. Viskas, ko dėl to reikia, - širdies troškimas.
Kokius žmones jūs prisimenate, kai girdite žodį „mažiausias“? Ką jūs tokiems žmonėms galite padaryti?
Viešpatie Jėzau, nuogąstauju, kad aš per daug sukomplikuoju tarnystę Tau. Tavo žodžiai yra aiškūs, Tu ragini mane padėti mažiausiems iš pačių mažiausių. Galbūt Nikaragvoje arba kažkur mano kaimynystėje. Duok man drąsos tarnauti.
© Our Daily Bread