„Tavo vardas bus Abraomas, nes padarysiu tave daugelio tautų tėvu.“ (Pradžios 17, 5)
Norėdamas pralinksminti Indijos Mumbajaus miesto gatvėse gyvenančius vaikus, Randžitas sugalvojo dainą su jų vardais. Kiekvienam vardui
jis sukūrė unikalią melodiją, o paskui mokė vaikus šios dainos, kad ji sukeltų teigiamas asociacijas su jų vardais. Randžitas mano, kad tai labai svarbu vaikams, kurie negirdi, kaip kas nors su meile taria jų vardus. Savo daina jis išreiškė pagarbą kiekvienam vaikui.
Vardai Biblijoje taip pat svarbūs. Dažnai jie atspindi asmens charakterio bruožus arba jam priskirtą vaidmenį. Pavyzdžiui, kai Dievas sudarė sandorą su Abromu ir Saraja Abromas, kurio vardas reiškė „Didis tėvas“, tapo Abraomu, o tai reiškia „Daugelio tėvas“. Saraja, kurios vardas reiškė „Šeimininkė“, tapo Sara, o tai reiškia „Daugelio šeimininkė“ (žr. Pr 17, 5.15).
Į šiuos naujus vardus Dievas įtraukė savo gerą pažadą, kad jie nebebus bevaikiai. Gimus sūnui, Sara džiaugsmingai pavadino jį Izaoku, kas reiškia „Juokas“. „Dievas privertė mane juoktis. Kas išgirs apie mane, tas juoksis“ (Pr 21, 6).
Pagarbą žmonėms rodome, kai vadiname juos vardais. Tą patį gali padaryti ir specialus slapyvardis, kuriuo atpažįstame unikalias žmogaus savybes, kurias jam suteikė Dievas, sukūręs jį pagal savo paveikslą.
Ar jums patinka jūsų vardas? Ar kada nors turėjote galimybę suteikti žmogui vardą, kuris
atspindėtų jo savybes?
Visų vardų Dieve, iš meilės sukūrei mane pagal savo paveikslą. Padaryk mane panašesnį į
Tave.
© Our Daily Bread