Monica La Rose
„[Elkitės] su visu nuolankumu, klusnumu ir kantrumu, pakęsdami vieni kitus meilėje.“ (Efeziečiams 4, 2) „Kalbėkite tiesą, bet ne tiesiai į kaktą“, - rašė poetė Emily Dickinson. Ji tikėjo, kad Dievo tiesa ir šlovė pažeidžiamam žmogui yra „per daug akinanti“, todėl geriausia ją perteikti „ne tiesiogiai“, bet švelniai ir atsargiai. „Juk nuo tiesos spindesio visi bus akimirksniu apakinti.“ Apaštalas Paulius Laiške efeziečiams sako kažką panašaus. Jis ragina tikinčiuosius elgtis „su visu nuolankumu, klusnumu ir kantrumu, pakenčiant vieni kitus meilėje“ (Ef 4, 2). Šio klusnumo ir nuolankumo pavyzdys yra Kristus. Įsikūnydamas (9-10 eil.) Viešpats apsireiškė esąs tylus ir klusnus, kad žmonės Jį priimtų ir Juo pasitikėtų. Jis ir toliau mums apsireiškia tokiu pat būdu, klusniai ir tyliai, siųsdamas savo žmonėms viską, ko jiems reikia dvasinei brandai pasiekti, - „kad statydintų Kristaus kūną, kol visi pasieksime tikėjimo ir Dievo Sūnaus pažinimo vienybę, tapdami tobulu žmogumi“ (12-13 eil.). Augdami dvasiškai, vis rečiau ieškome vilties kitur (14 eil.) ir vis labiau sekame Kristaus klusnios meilės pavyzdžiu (15-16 eil.). Kaip Dievo malonė veikė jumyse klusniai ir rūpestingai? Kaip Kristaus klusnumas padeda jums taip pat elgtis su kitais? Dieve, dėkoju Tau už klusnumą, su kuriuo atskleidi man savo gerumą, malonę ir tiesą. Padėk man būti kantriam ir rasti ramybę Tavo meilėje ir globoje. © Our Daily Bread